Bendra informacija apie Afganistaną

AFGANISTANAS

[ The World Factbook 2002 ] www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/af.html
www.augustachronicle.com/tradecenter/terror_map/countries/af.html

 

Sostinė:

Kabulas - 1.4 mln. gyventojų

Kiti svarbesni miestai:

Kandaharas - 226 000 gyventojų
Haratas - 177 000 gyventojų
Mazar e Šarifas - 131 000 gyventojų

Valdymo forma:

pereinamoji (nėra jokios funkcionuojančios centralizuotos valdžios)

Administracinis suskirstymas:

32 provincijos

Piniginis vienetas:

afganis (AFA)=100 pulių

BVP 1 gyv./metus: 600 JAV $

Geografinė padėtis:

Vidurio Rytai

Šalies plotas:

647 500 km²

Natūralūs gamtos resursai:

gamtinės dujos, nafta, anglis, varis, chromas, talkas, cinkas, geležies rūda, druska, brangakmeniai

Gyventojai:

27 755 775 (2002.07.**)

Gyventojų augimo tempai:

3.43%

Vidutinė gyvenimo trukmė:

47 m.

Etninės grupės:

puštūnai 44%
tadžikai 25%
hazarai 10%
uzbekai 8%
mažos etninės grupės (aimakai, turkmėnai ir kiti) 13%

Kalbos:

afganų (puštu) 35% ir dari (farsi -persų kalbos atmaina) 50% (abi oficialios), uzbekų ir turkmėnų - 11%, 30 kitų mažesnių etninių grupių kalbų 4%

Raštingumas:

31%; arabų raštas

Religija:

musulmonai (šiitai 15% ir sunitai 84%), kiti 1%

Kariniai pajėgumai:

Talibano 25 000 karių; Šiaurinio Aljanso 15 000 karių

Demokratija.lt

Istoriniai Afganistano momentai

www.afghan-web.com

1835.08.07 - 1842.01.06 - Didžiosios Britanijos okupacija.

1838 – 1842 - karas su D.Britanija, kurį D.Britanija pralaimėjo.

1839.08.07 - 1842.12 - D.Britanijos protektoratas.

1841.11.02 - D. Britanijai okupavus Kabulą, sukilę afganai nužudė Londono vietininką serą Aleksandrą Bernsą bei dar 23 D. Britanijos piliečius – taip kilo antras Afganistano karas.

1842.09.16 - 1842.12 - D. Britanijos okupacija.

1857.03.04 - Paryžiaus sutartimi D. Britanija pripažino Afganistano nepriklausomybę.

1859 - Britanija atskyrė Beludžistaną ir Afganistanas neteko išėjimo prie jūros.

1873 - Rusija pripažino Afganistaną D.Britanijos įtakos zona.

1878 – 1880 - karas su D.Britanija. Britai užėmė Kandaharą.

1878.11.21 - prasidėjo antrasis D. Britanijos - afganų karas.

1879.10.07 - 1881 -  D.Britanija okupavo Afganistaną.

1879.10.12 - 1919.08.08 - D. Britanijos protektoratas.

1879 ir 1893 - metų sutartimi D.Britanijos užsienio ir vidaus kontrolė.

1880.07.20 - baigėsi antroji D. Britanijos invazija į Afganistaną.

1880.09.01 - mūšyje prie Kandaharo britai visiškai sumušė afganu kariuomenę.

1881.10.02 - įkuriama Afganistano valstybė.

1885 - Rusija aneksavo Panjdeh Oasis, dalį Afganistano teritorijos į šiaurę nuo Ochus upės.

1907.08.18 - Anglija ir Rusija pasidalino įtakos sferomis Irane, Afganistane ir Tibete.

1919.02.28 -  Afganistanas išsikovoja nepriklausomybę nuo D. Britanijos.

1919.05.07 - D.Britanija paskelbė karą Afganistanui.

1919.08.08 - pasibaigė III britų ir afganistaniečių karas.

1919.08.08 - nepriklausomybės paskelbimas (nuo 1921 11 22 nepriklausomybė pripažinta D. Britanijos).

1926.06.09 - Afganistano Karalystė.

1933 - nužudomas Afganistano karalius Muhammad Nadir Shah.

1934.09.27 - Afganistanas - Tautų Lygos narys.

1946.11.19 - Afganistanas įstoja į Jungtinių Tautų organizaciją.

1953 - Afganistano premjeras ministras Muhammad Duad bando modernizuoti Afganistaną su TSRS pagalba.

1961 - konfliktas su Pakistanu - siena uždaroma 2 metams.

1973 - Muhammad Duad nuverčia Afganistano prezidentą ir paskelbia save prezidentu.

1978 - Muhammad Duad nužudomas marksistų perversmo metu; Noor Muhammad Taraki tampa Afganistano prezidentu.

1979.12.25 - du tūkstančiai Sovietų Sąjungos karių įžengė į Afganistaną. Po dviejų dienų nuversta šios šalies vyriausybė.

1979.12.27 - 1989.02.15 - Tarybų Sąjungos okupacija.

1989 - iš Afganistano išvedami paskutiniai sovietų kariuomenės padaliniai, bet pilietiniai karai tęsiasi.

1992 - partizaninės jėgos užima Kabulą.

1992.04.28 - Afganistano Islamo Valstybė.

1994 - iškyla Talibano judėjimas.

1996.09.27 - Talibano kovotojai užėmė Kabulą. Jie paskelbė islamo valstybę ir pakorė buvusį prezidentą Nadžibula.

1997.10.26 - Afganistano Islamo Emyratai.

1998 - JAV sparnuotomis raketomis subombarduoja įtariamas teroristų stovyklas Afganistane.

1999 - žlugo Jungtinių Tautų pastangos susitarti dėl  karinės jėgos nenaudojimo.

2001.10.07 - prasidėjo karinė JAV intervencija į Afganistaną.

Demokratija.lt

Taiką Afganistane įmanoma išsaugoti tik Vakarų pastangomis

Straipsnis iš "Lietuvos rytas" 2002-04-20

Karo veiksmus tenka tęsti

Pastarojo meto Izraelio ir palestiniečių kovos kiek atitraukė pasaulio dėmesį nuo Afganistano. Tačiau pamiršti šios šalies pasaulio bendrijai, atrodo, dar ilgai nepavyks.

Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų pajėgoms užėmus pagrindinius Afganistano miestus, jau atrodė, kad talibų pajėgos beveik sutriuškintos ir šalyje bus vykdomos tik taikos palaikymo, o ne karinės operacijos. Tačiau greitai paaiškėjo, kad teks imtis papildomų karinių veiksmų prieš kalnuose įsitvirtinusius talibus bei "Al Qaeda" grupuotes.

Taigi talibai nėra galutinai nugalėti. Todėl tenka didinti Vakarų karių skaičių Afganistane ir toliau vykdyti įvairias karines operacijas.

Partizaninio karo link

Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad Talibanas nebuvo tik valstybinė ir politinė struktūra, kurią galima sunaikinti užėmus pagrindinius šalies miestus ir karines bazes. Talibanas yra socialinis judėjimas. Jo narius vienija bendra pasaulėžiūra, už kurią jie pasirengę kovoti. Be to, dauguma jo kovotojų priklauso vienai etninei grupei (puštūnams).

Dabar šis judėjimas tiesiog pasitraukė į kalnus ir yra pasiryžęs tęsti kovą su Vakarų kariais bei H.Karzai vadovaujama laikinąja vyriausybe. Toks atsitraukimas buvo sąmoninga talibų strategija, kuria siekta karą paversti vakariečiams daug sunkesniu partizaniniu karu. Prisiminkime kad ir sovietų armijos kovos su modžahedais patirtį.
 Laikinoji Afganistano vyriausybė kontroliuoja tik didžiausius miestus - Kabulą, Mazari Šarifą, Kandaharą, Džalalabadą bei keletą kitų. Bet ir čia ji yra visiškai priklausoma nuo JAV bei sąjungininkų karinės paramos.

Kas vadovaus vyriausybei?

H.Karzai vadovaujamai vyriausybei kyla ir kitų problemų. Visai nėra aišku, ar jis sugebės išsilaikyti valdžioje.

Prieš porą dienų į Afganistaną grįžo tris dešimtmečius tremtyje gyvenęs buvęs šalies monarchas 87 metų M.Z.Shahas.

Jis pirmininkaus birželio mėnesį įvyksiančiai Loja Džirgai, tradicinei afganų didžiajai tarybai, kurią sudaro 1450 atstovų. Pagrindinis jos uždavinys - išrinkti naują šalies vyriausybę, kuri valdys šalį pusantrų metų iki visuotinių rinkimų 2003 m. pabaigoje.
 Pasirodė pranešimų, kad buvęs monarchas gali tapti naujosios šalies vyriausybės vadovu. Nors jis pats ne kartą tvirtino grįžtąs ne tam, kad susigrąžintų po 1973 metų perversmo prarastą postą, jo aplinka yra užsiminusi, jog buvęs karalius sutiktų vadovauti valstybei, jeigu Loja Džirga paprašytų.

Atrodo, kad M.Z.Shaho kandidatūrą stipriai remia pagrindinės Vakarų valstybės. H.Karzai laikomas nesugebančiu užsitikrinti pakankamos visuomenės bei genčių vadų paramos. Tuo tarpu M.Z.Shahas, pasinaudodamas savo autoritetu, galbūt galėtų jei ne suvienyti, tai bent sutaikyti besivaidijančias gentis.

Smurto ir rietenų miglose

Per pastarąsias dvi savaites įvyko nemažai nerimą keliančių įvykių: surengtas pasikėsinimas į gynybos ministrą, užpulta Kandaharo gubernatoriaus būstinė, atskleistas sąmokslas prieš taikos palaikymo pajėgas Kabule, apšaudytas oro uostas, kuriame įsikūrę JAV kariai, Mazari Šarifo mieste nužudytas Jungtinių Tautų darbuotojas.

Ginkluotos genčių grupuotės kovoja tarpusavyje. Vakarų vyriausybės mano, kad jų konfliktus galėtų pašalinti tik demokratiška iš įvairių genčių atstovų sudaryta vyriausybė. Tačiau tai nemažai priklauso nuo to, ar Šiaurės aljansas sutiks dalytis valdžia.

Be to, neaišku, ar puštūnų lyderiai sutiks su kompromisu. Puštūnai sudaro apie pusę šalies gyventojų, tačiau naujoje vyriausybėje turi neproporcingai mažai atstovų.
 Gentys turi senų sąskaitų ir siekia visiškai kontroliuoti savo teritorijas, o ne dalytis valdžia su centrine vyriausybe. Labai sunku bus pasiekti kompromisą dėl vyriausybės sudarymo principų.

Taigi sunkiai tikėtina, kad gentims pavyks susitarti. O jei vis dėlto susitarti pavyks, anksčiau ar vėliau kuri nors gali pradėti maištauti.

Galima prognozuoti, kad bent jau artimiausiu metu centrinė vyriausybė (nesvarbu, kas jai vadovaus) bus tik nominali, realiai kontroliuojanti tik didžiuosius miestus, ir tai tik su Vakarų pagalba, o provincijose vyks partizaninis karas.

Vakarų dalyvavimas būtinas

Šalį nuo visiško chaoso gelbėja tik Vakarai. JAV bei sąjungininkų karinės pajėgos neleidžia kilti pilietiniam karui tarp genčių, o finansinė Vakarų parama užtikrina bent minimalias gyvenimo sąlygas.
 Afganistano vyriausybė viena pati negali užsitikrinti net fizinio saugumo: sugrįžusį buvusį monarchą saugos Italijos policija, tarptautinių taikos palaikymo pajėgų kariai ir specialiai parengti afganų sargybiniai.
 Tokia Afganistano vyriausybės priklausomybė yra naudinga JAV. Siekdami užtikrinti taiką ir stabilumą Afganistane, amerikiečiai privalo čia laikyti nemenkas karines pajėgas. Drauge tai tampa jų buvimo šiame neramiame regione pateisinimu.
 Vakarų karinių pajėgų buvimas Vidurinėje Azijoje yra būtinas, siekiant užtikrinti stabilumą čia ir neleisti stiprėti tokių antivakarietiškų valstybių kaip Iranas įtakai. Tai yra ir sudėtinė JAV strategijos apsupti Kiniją dalis.

Švelninamos kurdų problemos

Tarptautinė bendruomenė ieško būdų spręsti ir kitas aktualias problemas Artimųjų Rytų regione. Vienas svarbesnių žingsnių - postūmis sprendžiant kurdų problemą.
 Pasiduodama ES spaudimui vykdyti demokratines reformas, Turkija ėmėsi gana rimtų žingsnių. Be kitų žmogaus teisių suvaržymų panaikinimo, pamažu sprendžiama ir kurdų problema.

Kurdai savo ruožtu, irgi spaudžiami Vakarų, atrodo, yra linkę į kompromisus. Neseniai Kurdistano darbo partija pareiškė nebevartosianti smurtinių veiksmų. Gali būti, kad kurdai bent šiuo metu atsisako savo pretenzijų į nepriklausomą valstybę.
 Toks variantas labai naudingas Vakarams: užsitikrinama Turkijos parama kariniams veiksmams prieš Iraką, apribojama Irako veiksmingo atsako galimybė, neutralizuojamas Iranas.

Svarbu stabilumas regione

Galima teigti, kad už galutinę pergalę prieš talibus bei "Al Qaeda" tinklą Afganistane kur kas svarbiau yra santykinio stabilumo užtikrinimas visame Artimųjų Rytų regione, tiesiogiai dalyvaujant Jungtinėms Valstijoms.

Afganistano teritorijos kontroliavimas yra ne galutinis uždavinys, o tik viena iš priemonių kur kas platesniam tikslui pasiekti.

JAV, turėdamos karines bazes Afganistane, vienu metu gali įgyvendinti keletą uždavinių: veiksmingiau vykdyti karinę operaciją prieš Iraką, dalyvauti reguliuojant Indijos ir Pakistano konfliktą, blokuoti Kinijos įtaką Vidurinėje Azijoje bei užsitikrinti galimybę bet kada įsikišti į Artimųjų Rytų konfliktą.

Demokratija.lt