Lietuvos valstybės skola užsieniui, tenkanti kiekvienam parlamentarui. Kad parlamentarai per daug neįsijaustų, skolindamiesi valstybės vardu, reikėtų šiek tiek suasmeninti jų veiklos rezultatus. Kol žmonės ateina į valdžią, prisiskolina valstybės vardu ir tuos pinigus kartais skiria ne tik valstybės reikmėms, bet ir savo machinacijoms, o paskui iš valdžios išeina laimingi milijonieriai be jokių pasekmių – nieko gero nebus. Dalis parlamentarų sąžiningai balsavo prieš išlaidūniškus projektus, bet ...šiandien dar per daug komplikuota vertinti kiekvieną balsavimą ir pasekmes to, kas už ką balsavo, atskirai. Tenka taikyti visai grupei. Valstybės skolą taip pat galima suskirstyti pagal partijai priklausančio nario vidurkį ir pan. (Seimo puslapyje yra informacija, kuris parlamentaras kuriai partijai priklauso). Kad ne tik asmeniškai, bet ir kaip visuma, partija vengtų išlaidauti matydama, kad žmonės konkrečiai jai tas sumas priskirs. Situacijos su valstybiniu taupumu tai iš esmės gal ir nepakeis, bet kažkiek įtakos turėtų turėti, jeigu žmonės pasigautų skaičius ir sektų, kiek kuris parlamentaras pelningai ar nuostolingai dirba Lietuvai. Svetainėje pateiktas MS Excel Failas ir GIF lentelė.

Pirmiausia reikėtų užbaigti bylą dėl Drąsiaus Kedžio dukters tvirkinimo, patvirtinti arba paneigti kaltinimus dėl mamos vaidmens istorijoje, informuoti apie teisėsaugos sprendimą visuomenę ir tik tada spręsti, ar atiduoti Drąsiaus Kedžio dukrą mamai. Taip pat teisėsaugai ir VSD labiau reikėtų orientuotis ne į purvo pylimą ant Kedžių ir Venckų giminės ir jų rėmėjų, tikintis, kad apdrabsčius juos purvais ir nuteikus prieš juos visuomenę bus lengviau įšspręsti bylą pedofilų naudai (bent jau kol kas taip atrodo) (tarp kurių, greičiausiai, yra įtakingų asmenų arba tokių, kurie turi galimybę šantažuoti įtakingus asmenis – dėl ko ši byla iki šiol vilkinama), bet labiau susitelkti į pačios pedofilijos-tvirkinimo epizodus. Netgi įrodžius, jog Drąsius Kedys nužudė Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę, kas visgi nėra pateisinama civilizuotoje visuomenėje, įvykdytos žmogžudystės nepaneigia ir nepatvirtina pedofilijos ir tvirkinimo atvejo. Drąsiaus Kedžio dukters 40 minučių pasakojimas apie tvirkinimą:

TSRS ar nacistinės Vokietijos prieš Lietuvą įvykdytos agresijos neigimas, viešas pritarimas okupacijai, šių valstybių nusikaltimų žmoniškumui, genocido ar karo nusikaltimų neigimas bei menkinimas gali reikšti baudą, areštą arba net kalėjimą iki 2 metų. Tokioms konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pasiūlytoms nuostatoms antradienį po pateikimo pritarė 41 Seimo narys, 13 balsavo prieš ir 25 parlamentarai susilaikė, tačiau kad šis pasiūlymas taptų kūnu, Seimas turi dar du kartus jam pritarti. Analogiškos bausmės siūlomos tiems, kurie šmeižia Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvius, karius savanorius bei partizanus, organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją...

Kova su šmeižtu, cenzūros įteisinimas arba kaip tyrinėsime Lietuvos istoriją?

Pritari SSRS ar Vokietijos agresijai – sėsi į kalėjimą

Jeigu nebijote, kad Lietuvos valdžia pasodins jus į kalėjimą už gyvenimo prisiminimus, galite palikti savo pasakojimus temomis "Miško banditai" ir "Prie komunizmo man buvo geriau" šios svetainės komentarų skyriuje.

Kad ir kokios daugumai būtų nepriimtinos mažumų politines pažiūros, jai nederėtų grasinti ir sodinti tų žmonių į kalėjimą už jas, kol žmonės, norėdami jas realizuoti, nesiima fizinio smurto prieš aplinkinius, o tik taikiai dėsto savo nuomonę. Kovoti prieš pažiūras (jeigu jos laikomos klaidingomis) reikėtų švietimu, logiškais argumentais, įrodymais ir racionalia diskusija, o ne kumščiu ir grasinimais susidoroti ir užčiaupti oponentus prievarta. Nereikėtų kovoti prieš komunizmą ir nacizmą tokiomis pačiomis prievartos ir grasinimų priemonėmis, kokias naudojo patys komunistai ir naciai. Šios dvi ideologijos, elgdamosios su opozicija kartais ir dar griežčiau, finale nieko gero nelaimėjo.

Komentarai:

Paaiškinkite, 2009 09 29 19:19

Kaip pavadinti tuos žmones iš miško, kurie išžudė naujakurių šeimą vien todėl, kad šie gavo žemės po karo kaime. Nepagailėjo ir kelių mėnesių kūdikio. Liko gyva tik viena tos šeimos dukra, kuri buvo svečiuose pas tetą. Dabar ta mergaitė - pagyvenusi moteris kitaip kaip banditais tų žmonių iš miško nevadina. Suprantu, kad buvo visokių, bet negalima visų idealizuoti. Visko buvo. Pas kitus ateidavo naktimis klausyti Amerikos radijo, per kurį Amerika ragino kovoti ir nepasiduoti, pažadėdama greitai ateiti pagelbėti. Kada ji atėjo??? Viena moteris, jau sena, pasakojo, kad jos tėvas slėpė maistą mėšle, nes dieną plėšikaudavo stribai, o naktimis miškiniai, nes, ir vieni, ir kiti buvo alkani. Kas nepaslėpdavo, patys likdavo pliki ir alkani su visais mažais vaikais. Niekam nė motais, kaip tas paprastas žmogelis turėjo išgyventi.

Dd, 2009 09 29 19:19

Dėdė pasakojo... Panevėžyje partizanai 18-22 metelių... Vis ėjo, ėjo ir ėjo vakarais krautuves vogti... degtinėlė, papirosai... kol neužlaužė ir neišpyškino visų... O dabar ir paminklą už tokį žygdarbį pastatė...

To pritariu 19:24, 2009 09 29 19:29

Mano geriausio draugo močiutės seserį miškiniai nužudė dėl to, kad "nedavė". Tai ką, fakto buvimas ir jo paviešinimas yra nusikaltimas???

To orvel, 2009 09 29 20:07

Nė vienas savo noru į kolchozą nestojo. Mano seneliui atvirai liepė pasirinkti - Sibiras ar kolchozas. Stojo į kolchozą, tai kai išvedė iš kiemo karvę, močiutė verkė apsikabinusi. Partizanai pas mus šaudė tik kolchozų pirmininkus ir partsekretorius, kad kitiems nekiltų noras su okupantais kolaboruoti.

Aha, 2009 09 29 21:52

O mano mama, dabar garbingo amžiaus jau 90 metų, gyvai pasakojo, kad pokary Suvalkijos kaime iš jų daugiavaikės neturtingos šeimos duonutę atiminėjo ir stribai ir miškiniai ir visa šeima abiejų vienodai bijojo. Vokiečius jau sykį nuteisė už padarytus nusikaltimus. Manau, yra šiandien svarbesnių spręstinų klausimų. Ir dar, aš jau pokario vaikas galiu pasakyt, kad 1975-1990 metų aš gyvenau geriau, negu dabar.

Nieko nuostabaus, "Žodžio laisvė" gyvuoja, 2009 09 29 21:45 Rima

Žinot, aš klausausi jūsų laidos ir tikrai baisu darosi. Aš esu pokario vaikas. Aš prisimenu tą metą, ir tų mūsų vadinamų partizanų, ir tų stribų… Ir kam iš viso bereikia tą dalyką kelti ir aštrint žmonių protus? Žinot, daug nužudytų tikrai ir mano kaime, kur gyvenau, nekaltai žmonių nuo vadinamųjų partizanų rankų, ir nuo stribų nukentėjusių. Ar bereikia šito žmonėm šiais laikais kada yra tokios problemos, kurios… (klausytojos kalba nutrūko).

Scandal to REX, 2009 09 29 23:41

Kaip šaunu, kad supranti jog buvo partizanų įvairių. Mano prosenelį vaikų akyse partizanai sukapojo išvedę į lauka. Nukirto ranką vieną, po to kitą, po to koją vieną ir kita. Liko gabaliukai. Žiauru, kai savi savus žudo. Esu girdėjęs panašių pasakojimų. Žmonės sakydavo. jog bijo ir stribų ir partizanų.

To bratvai, 2009 09 29 23:34

Mano senelis buvo miškinis. Daug pripasakojo. Tik kažkodėl nelabai jis gyrėsi, kad su rusais kovojo. Tik lietuviams šiknas tarkavo ir naktį lašinius ir samagoną atiminėdavo. Nelabai ten patriotiškai viskas atrodė.

Antipartizanas, 2009 09 30 08:37

Tai jei aš manau, kad "partizanai" buvo banditai, tai man kalėjimas? O partizanai sudegino senelės brolius! Tikiuosi, jau išdvėsė išgamos. Reikia palaukti, kol išmirs visi, kas buvo partizanai, tada atsirastų knygos apie tikrus "žygdarbius", reketą ir t.t.

To Rulis, 2009 09 30 09:45

Mano senelės 5 brolius sudegino prie Videniškių kaimo Molėtų rajone "tautos laisvintojai".

Liudininkas, 2009 06 15 08:49

Man 70 metų. Mūsų apylinkėje partizanų aukomis tapo 16 metų komjaunuolė, pijokėlis seniūnas ir kaimo kalvis.

Xxx, 2009 06 15 08:39

Buvo partizanų, buvo banditu. Tik bukapročiai praplautomis smegenimis gali matyti tik vieną pusę. Mano giminėj irgi yra nukentėjusių - girti banditai sumetė į šulinį šiaip sau eilinius kaimo žmones. O dabar tie banditai patapo "partizanais", paminklas pastatytas.

Mano, 2009 06 15 12:52

Pas mane panašūs mano močiutės atsiminimai. 100 procentinę tiesa apvarei. Dieną bijojo, kad Raudoni neišvežtų (kam nors nepatikus), o naktį savų miškinių, kurie tik gąsdindavo kad sudegins, atiminėję iš daugiavaikių šeimų paskutinį maistą, žagindavo ir žudydavo. Žinokit, tokioje situacijoje Raudoni atrodydavo kur kas meilesni.

Remarka, 2009 06 15 09:50

Man asmeniškai Lietuvos partizanai tol neegzistuos, kol nebus įvardinti tie miškiniai, kurie išžudė nieko dėtus kaimo žmones. Man nereikia pasakų - aš turiu gyvą savo šaltinį - savo mamą, kuria labiau tikiu, nei visažiniu Landsbergiu.

Prisiminimas, 2009 06 15 10:24

Mano senelę ir mamos seserį, kuriai 1946 metais buvo dešimt metų, nužudė partizanai. Durklais išbadė ne tik mano giminaites, bet dar apie dvidešimtį moterų. Labai yra už ką juos mylėti ir dainas kurti?

Edys, 2009 06 15 13:29

Augau tuo metu, kai vyko pokario kovos. Mes, maži vaikai, drebėdavom tiek dieną, tiek naktį. Jei dieną ateis "stribai", statys prie sienos tėvą, klausdami, kodėl davei "šnapso" miškiniams. Naktį atvirkščiai. Visi reikalavo, kaltino, grasino... o varganam žmogui reikėjo gyventi, auginti vaikus. Neneigiu, kad buvo patriotų (jų gal dauguma), kurie tikrai kovojo už Lietuvos laisvę, bet jais prisidengusiųjų , manau, buvo daugiau... Negi aš dabar tuos plėšikus ir prievartautojus (tiek vienus ir kitus) turiu garbinti ir pripažinti, kad nužudytas kūdikis buvo sovietų kolaborantas? Teiskit, bet istorijos faktai liks tie patys. Jie kol kas gyvi žmonių atmintyje. Negi mes, demokratiška valstybė, bandysime perrašyti istorinius faktus pagal kažkieno norus?

Giedrius, 2009 06 15 16:24

Miškiniai tiesiog išsityčiodavo iš lavonų (net moterų ir vaikų) ir sudėliodavo juos matomiausiu ir šlykščiausiu būdu. Kiekvienas lietuvis matė viską iš savo pusės. Tiesiog dabar publikuoja tuos prisiminimus, kurie labiausiai naudingi valdantiesiems. Tačiau tai - mažumos prisiminimai, o ir iš tų išrinkti atitinkami momentai. Dauguma lietuvių prisiminimų nerašė. O jei dabar pamėgintų apie tai kalbėti, juos apšauktų panašiai kaip apšaukia čia kiekvieną, drįstantį pasakyti tiesą. Ir niekas nespausdintų jų prisiminimų - už tiesą Lietuvoje gali nebent guzą gauti. Mano tėvai atsidūrė Sibire, nes Smetonos laikais samdydavo darbininkus. Dėl to gal ir būtų likę, bet pokarį nesimpatizavo tarybinei valdžiai. Juos pardavė vienas iš miškinių, kuriam padėjo užsigydyti žaizdas... Pakliuvo enkavedistams ir jo didvyriškumas baigėsi - išklojo viską. Tėvų pasakojimais, visi miškinių "žygdarbiai" buvo kolūkio pirmininko ir milicininko beginklių šeimų sušaudymas. Kai į kaimą atvažiuodavo sunkvežimis vežti žmones, miškiniai slėpdavosi kuo giliau. Nežinomas nė vienas atvejis, kad jie būtų išlaisvinę žmones, nors sunkvežimius lydėdavo vos 2-3 enkavedistai. O ir traukinius stotyse saugodavo menkos pajėgos. Bet kam rizikuoti, puldinėjant ginkluotą apsaugą? Juk paprasčiau žudyti beginklius "okupantų pakalikus", nors tiems "pakalikams" dar ir 10 metų nėra. Oi daug šiandien "didvyrių" išaiškėtų, jeigu kas nors gerai pasikapstytų...

Iš žmonių pasakojimų, 2009 06 15 17:20

Pagauna miškiniai jauną komsomolką. Visas būrys prievartauja. Po to krūtis nupjausto, į lytinius organus įkiša eglės šaką ir numeta pakelėje. Kas čia? Kova už laisvą Lietuvą? Ar nužmogėjimas ir iškrypimas?

Atmintis, 2009 06 15 19:04

Spręskite patys. Mano kaime buvo taip... papjovė tėvai kiaulę. Naktį atėję miško broliai paliepė tėvams sukrauti mėsą į maišus, nuvežti į mišką ir atiduoti tenai laukiantiems vyrams. Nors šeimoje buvome penki vaikai, pokario laikotarpyje likome be mėsos gabalėlio. Kaip aš turiu tai vertinti, kai išsivarė kaimyną į mišką ir sušaudė už tai, kad stribų varomas buvo įstojęs į kolūkį. Ar jūs visą tai man įsakote pamiršti. O gal liepsite pamiršti ir tai, kai stribai mėtė miško gyventojų kūnus miestelio gatvėje. Aš viską mačiau savo akimis. Ką jus norite, kad aš vieną pusę pamirščiau, o kitą aukštinčiau. Plėšikas ir žudikas visuomet bus tuo, ką jis darė. Nereikia lyginti, kad vykstant fronto kovoms susirėmimo linijoje nukenčia nekalti žmonės, bomboms krentant žūsta visi. Bet niekuomet nepateisinsiu nei vienos pusės, kai be teismo buvo iššaudomos ištisos šeimos, seneliai ir vaikai. Netapkime tokie patys, kaip ir tie, kurie skelbė, kad klasių kova reikalauja aukų, nes patys tapsime dar juodesni.

Kopija, 2009 06 16 04:58, 105. Ontė

Kaimynė pasiguodė, kad jos mama ir brolis buvo sušaudyti Lietuvos partizanų Lazdijų rajone. Paklausiau, kokia jos mergautinė pavardė, nes turiu knygelę, išleistą 1964 m. " Buržuazinių nacionalistų siautėjimas Dzūkijoje" iš serijos FAKTAI KALTINA, archyviniai dokumentai. Radom jos mamą ir brolį knygos 204 puslapyje, sąrašuose NR. 317 IR NR. 319, gimusius 1880 ir 1919., gyvenusius Teizų apylinkėje, Staugūnų kaime, prie Dūsios ežero. Jai buvo šešeri metukai, kai 1946 X.4, naktį įsiveržė Lietuvos partizanai. Visiškai girti. Prisimenu, sako, kaip jie šluostėsi į staltiesę savo kruvinus ginklus, gulėjau po lova išsigandusi. Tai jau ne pirmą šeimą tą naktį aplankė, jei ginklai buvo kruvini, - paklausiau. Taip, - atsakė kaimynė. Jau kelios šeimos tą naktį buvo nukentėjusios nuo šių partizanų.

Iš knygelės, pagal gyvenamą vietą ir sušaudymo datą išrinkau šias pavardes:

165. Januška Jonas, Juozo 1907 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

166. Januškienė Veronika, Juozo 1903 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

170. Jelaveckas Antanas, Miko 1893 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

171. Jelaveckienė Vanda, Juozo 1897 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

172. Jelaveckas Juozas, Antano 1930 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

317. Minkevičienė Antokė, Vinco 1890 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

318. Minkevičiūtė Bronė 1911 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

319. Minkevičius Vincas 1919 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

513. Valvonis Juozas, Antano 1885 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

514. Valvonienė Marija, Mykolo 1885 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

515. Valvonytė Ona, Juozo 1926 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

516. Valvonytė Julija, Juozo 1929 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

517. Valonytė Stasė, Juozo 1933 gim. Teizų apyl. Staigūnų kaimas - 1946 X.4;

Trylika žmonių iš kaimo per vieną naktį iš keturių šeimų. Kaimynė pasakojo, kad tėvelis buvo Lietuvos savanoris, silpnos sveikatos, mirė po pusmečio, po šios egzekucijos. Jų buvo – trylika vaikų. Už ką sušaudė tavo mamą ir brolį, paklausiau. Ji atsakė, kad mamą sušaudė už medalį, o brolį sušaudė už tai, kad – balsavo. Sutikau ir daugiau žmonių, patvirtinančių faktus, bet visi dabar bijo atvirai kalbėti...

Pokario našlaitis, 2009 06 16 06:18

Mano tėvus 1946 m. Sušaudė "iš miško atėję". Kokiomis idėjomis bedangstytume, tai buvo nusikaltimas (be teismo žudyti beginklius civilius, negalinčius nei fiziškai nei teisiškai gintis). Atrodo, kad dabar aš, pavadinęs žudikus žudikais, pats tapsiu nusikaltėliu. Ką ar jie palaimintaisiais tapo? Seimo nariai, nedarykite Lietuvai gėdos civilizuotam pasaulyje savo neapgalvotais įstatymais.

Vytautas, 2009 06 16 09:55

Apie Lietuvos pokario rezistenciją negalima formuluoti vienareikšmiškų teiginių. Apskritai, istorijos procesų analize vien tik per politinių įvykių prizmę užsiima istoristai, o šiuolaikiniai istorikai praeities reiškinius nagrinėja struktūriškai - plačiame visuomeninio gyvenimo kontekste. Rezistencijos dalyviai krauju nuplovė Lietuvos nuolankaus atsidavimo 1940 m. Birželio 15 d. Inkorporacijai į Tarybų Sąjungos sudėtį, gėdą. Bet girdėjau ir tokių liudijimų, kad buvę karo laikų baltaraiščiai 1944 metų rudenį į miškus prievarta išsivarydavo įbaugintus jaunuolius, prisibijojusius mobilizacijos į Raudonosios armijos kariuomenę, nes karas dar buvo nesibaigęs. Žemaitijoje "miškinius" žmonės mena be didelės meilės. Tie miškiniai žiauriai žudė mokytojus, mokyklos aktų salė virto nuolatine šarvojimo sale tų žmonių, kuriuos itin žiauriai žudė miškiniai. Kažkodėl daugiausiai žudė lietuvius, o ne okupantus. Žinoma, galėjo tame žudyme būti ir klastingų NKVD surengtų provokacijų. Vienu žodžiu, vienareikšmiško tos rezistencijos vertinimo negali būti.

To manau ir Objektyvus, 2009 06 16 09:54

Niekas nesako, kad okupantai ir kolaborantai buvo šaunuoliai ir jiems paminklus reikia statyti. Ne jie padarė didelį nusikaltimą prieš Lietuvą. Bet partizanai irgi nusikalto Lietuvos žmonėms. Dar mano senelis pasakojo, kad atėję partizanai išžudė visa nedideli kaimelį. Duok dieve, jo seimai pavyko pasprukti. Tikrai negalima šlovinti partizanų taip pat. Nes ten buvo daug žmogžudžių, žudžiusių už nieką, o už savus įsitikinimus. O žinant, kaip partizanai gyveno ir kaip koordinuoti buvo, tai buvo vienas juodžiausių laikų Lietuvos istorijoje.

Pagone, 2009 06 16 09:43

Mano tetos šeimą banditai išaudė tik už tai, kad ji dirbo bibliotekoje. Nužudyti buvo tėvai, 2 metų sesuo ir senolė. Tai aš labai norėčiau sužinoti - negi 2 metų vaikas buvo Lietuvos priešas. Kas man atsakys į šį klausimą?

V, 2009 06 16 10:41

Apie tai, kad miškiniai jaunus vaikinukus ir net kaimo bibliotekininkę išsivarė prievarta į mišką girdėjau tikrai ne iš "Pravdos". O už ką šaudė komjaunuolius? Už tai, kad būdami jaunais naiviais idealistais tikėjo sovietine santvarka? Šaudė jaunuolius už jų idealizmą? Už ką šaudė tuos, kurie įstojo į kolūkius? Tarsi jie būtų turėję iš ko pasirinkti. Ką jiems daryti, kai reikėjo alkanus vaikus pamaitinti? O ką reikėjo daryti tiems mokytojams, kurių šeimoms grėsė ištrėmimas į Sibirą? Šaudyti už tai, kad buvo priversti stoti į komunistų partiją? O ką karo metu veikė tie didieji "patriotai" miškiniai? - Tarnavo vokiečių okupantams, šaudė žydus ir plėšė tų žydų auksą. Kaimo gyventojai gerai vienas kitą pažinojo ir puikiausiai žinojo, kuris iš jų buvo žydšaudys. Nesakau, kad nebuvo partizanų, kovojusių iš idėjos, tačiau tarp jų buvo ne maža dalis tikrų banditų ir avantiūristų, gyvenusių iš plėšikavimo, kuriems nebuvo kito pasirinkimo - tik sprukti į miškus. O mokytojus jie žudė itin žiauriai. Žiauriau už žvėris. Liudininkai pripasakojo tokių detalių, kad Styveno Kingo siaubakai nublanktų.

Akacijus, 2009 06 16 11:31

Man diedukas pasakojo, kad Labanoro miškiniai kartais surengdavo ir tam tikrų atrakcijų. Porą kartų buvo įsiveržę į vakaruškas, kur šoko jaunimas iš kelių kaimų. Buvo gūdus ruduo. Miškiniai netikėtai įsiveržė į trobą, kur smagiai sau šoko jaunimo porelės ir griežė armonika. Miškiniai apibarė šokančius jaunuolius, kad šie linksminasi tokiu metu, kai tėvynė kenčia sovietų priespaudą. Privertė visus šokėjus išsirengti nuogai, surišo juos virve, o po to paėmė smaluotas vadžias ir jomis labai skaudžiai čaižė merginas ir vaikinus per nuogus sėdmenis. Atimtus rūbus sudegino. Jaunuoliams teko namo bristi nuogiems per sniegą. Vakaruškos vyko vienkiemyje, gana toli nuo aplinkinių kaimų. Grįžo mergaitės namo apsiverkusios, paniekintos, nuogos, su perštinčiom nuo lupimo subinaitėm. Tai ne mano fantazija, o jau tikrai tikras įvykis. Jeigu tuose šokiuose būtų buvę komjaunuolių - sušaudytų juos be pasigailėjimo.

to Algirdas, 2009 06 16 15:35

Augau kaime. Aplink dideliu miškų nebuvo. Su miškiniais, arba banditais - kitaip tų "vaduotojų" niekas nevadindavo - susidūrėme tik kartą. Užklydo iš toliau naktį. Nuo trankymo į duris baisiai išsigandome. Aš su seserim palindome po lova. Mama atidarė tik išgirdusi, kad padegs. Įgriuvo 8 apšepę, purvini, automatais ir granatomis apsikarstę. Pareikalavo nusiprausti ir pavalgyti. Po to, ragindami mamą automato buože į nugarą, liepė viska aprodyti. Susikrovė rastus lašinius, duoną, pasiėmė drabužių, kanistrą žibalo. Prigrasino niekam neprasitarti - sudeginsią kitą kartą. Išėjo. Išeidami suspardė pririštą šunį, kuris po keliu dienu nudvėsė. Aš dėl patirto išgąsčio dar ilgai šokinėdavau iš miego naktimis... Pasakojo, kad tie patys iššaudė apylinkės pirmininko šeimą. Vėliau juos apsupo stribai ir privertė pasiduoti. Buvo teisiami ir gavo po 25 metų. Po chruščiovinės amnestijos vienas iš jų grįžo ir apsigyveno kaimynystėje. Greitai vėl sėdo už peiliu sužalotą žmogų.

Algirdas, 2009 06 16 14:44

Kas yra partizaninis judėjimas, mes galime stebėti ir šiandien: Afganistanas, Irakas, Sudanas ir kt. Ar Afganistane, Irake puldinėja ir žudo okupantus? Kurgi ne. JAV kariu žuvo vos virs 4000, o irakiečių - šimtai tūkstančių. Tas pats buvo ir Lietuvoje. Puldinėti ginkluotus, reiškia pačiam lįsti mirčiai į akis. Daug paprasčiau naikinti civilius, kurie, neva, talkininkauja okupantams: kolūkių pirmininkus, milicininkų šeimas, seniūnus ir jų seimas, mokytojus ("raudonus"). Uošvė pasakodavo, kaip Šilutės rajone Banditai siautėdavo kaimuose. Ir jos vyrą nušovė vien dėl to, kad tas rinkimų šaukimus išnešiojo. Kai po 1990 vienas iš tų laikų egzekucijų dalyviu grįžo iš Sibiro, gavo medalį ir nukentėjusio nuo okupantų pensiją. Bet žmonės pradėjo kalbėti apie jo "nuveiktus darbus" ir apie tai, kad vokiečiams talkininkavo, šaudant žydus. Tas "didvyris" susikrovė mantą, pasakė, kad Lietuvoje blogas gyvenimas ir išdardėjo atgal į Sibirą. Tikrai "didvyriškas" poelgis. Ką konkretaus nuveikė " didvyriai partizanai"? Nušovė kaimo bobą, kuri kolūkio karves išdrįso pamelžti? Išžudė mokytojų Siminskų šeimą Kauno rajone, palikę lovytėje vieninteli gyva 1 metu kūdikį. Neva, už tai kad " kalbėjo prieš Lietuvą". Yra dar žmonių, kurie viską atsimena, bet neatsimena, kad partizanai butų išvadavę vežamus į Sibirą žmones, kol jie buvo gabenami mašinomis į geležinkelio stotį. Tokie, kaip Lukša, buvo, žinoma, šviesūs žmonės, bet ir jie matė savo kovos beprasmybę. tačiau iš CZV, kaip ir iš KGB savo noru neišeinama. Tik nereikia aiškinti, kad KGB "provokatoriai" žudė. KGB atsirado po 1961. Iki 1953 veikė MGB kovos su terorizmu padalinys ir karinės žvalgybos padalinys "Smersh".

As, 2009 06 16 18:35

Paauglys būdamas klausiau grįžusio iš Vorkutos buvusio miškinio pasakojimo. Jis pats sakė, kad buvo paprasti banditai, nekaltus žmones žudė ir kaltino Ameriką, kad tikėjo jos pažadais.

Lietuvos partizanų žygdarbiai, 2009 06 17 05:18

Lionė Krukauskienė - Petrauskaitė iš Druskininkų: "Esu gimusi 1942 m. Kovo 26 d. Lazdijų rajono Paliepių kaime. Neilga buvo mūsų vaikystė su tėveliais – jau 1949 m. Liepos 28 d. Jie paliko mus ne savo noru. Tą dieną lijo lietus. Viską prisimenu – jau buvau septynerių. Pavakare, kaip visada atėjo tie patys ginkluoti dėdės – taip mes juos vadinome. Jų drabužiai buvo šlapi. Mamytė pasiūlė išdžiovinti, bet tą vakarą jų tikslas buvo kitas. Sėdo už stalo, valgė kaip visada. O mūsų septyniolikos metų dėdę - tėvelio brolį - kažkur pasiuntė, tas vėliau parnešė butelį šnapso. Vėliau tėveliui liepė viską nešti į kiemą – drabužius, duoną, liepė papjauti kiaulę. Aš viską puikiai prisimenu. O jie tai į kiemą, tai atgal. Ir dar buvo kitaip nei visada, kai jie valgydavo, liepdavo dėdei ir tėveliui kieme eiti sargybą. Šį kartą niekur neišleido. O toliau - klausinėju ir savęs... Prisimenu tik miglą, nutrūko mano atmintis. Gal taip ir reikėjo, kitaip būčiau išprotėjusi tarp lavonų. Nors aš su jais praleidau visą naktį – juk savi. Dėkoju savo angelui sargui, kad užmigdė giliu miegu. O kai prabudau, man buvo šalta ir kažkaip traukiančiai šlapia. Mano angelėlis man neleido atmerkti akių, nes buvo per anksti – dar užmigau. Po to vėl truputį pramerkiau akis – lange pamačiau dienos šviesą, bet saulytės dar nebuvo. Pamačiau, kur miegojau. Suklupau. Kraujų klanai, ir aš pati kraujuose. Netikėdama tuo, ką matau, ėmiau kelti visus, prie kurių tik galėjau prieiti, bet deja... Nerandu jaunesnės sesers, nėra dvejų metukų broliuko. Tik matau ant medinių grindų - pėdukai – nuėjęs pas mamytę ir apsikabinęs, sušalęs. Einu į lauką, negaliu išeiti, šiaip taip išlindau. O čia sėdi tėvelio sesuo 22 metų. Aš apsidžiaugiau, paėmiau už rankos, o ši šalta kaip ledas ir sunki. Jau viską supratau, kad daugiau nebeapmegs nosinaičių labai gražiai, kurias abi skalbdavome ežere... Nuo namo iki ežero buvo 15 metrų. Nutariau nusiprausti savo kruvinas kojeles ir suknytę. Ir vis galvojau, kad netiesa kas įvyko. Bet ir saulė tekėjo tokia raudona, atrodo, kad ir jinai verkė ir būrė nelengvą siratų dalią...."

Lietuvoje tęsiasi kova prieš tarybinius ir fašistinius simbolius, naudojant ...tarybinius ir fašistinius metodus: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=17803664

Nauja SeimoVeliava.pdf - galima atsispausdinti dideliu formatu.

Naujas Lietuvos Respublikos Seimo himnas

Vokiška naujojo Lietuvos Respublikos Seimo himno versija

Demokratiškoje visuomenėje mažuma gali laisvai sakyti tai, kas NEPATINKA(!) daugumai. Dauguma visada turi teisę lygiai taip pat atsakyti žodžiais, o ne kumščiu. Draudimų kiekis šalyje reiškia valdžios nepasitikėjimą ją išrinkusios tautos SAVARANKIšKU mąstymu, kai pati valdžia neturi pakankamai smegenų ir kantrybės „problemą“ spręsti švietimu, dėl ko imasi elgtis su visa visuomene, kaip su mažais, savarankiškai nesugebančiais mąstyti vaikais.

O čia... ne dėl to, kad jums patinka Kinija, o kad paerzinti valdžią - Kinijos vėliava:

Galima atsispausdinti ant marškinėlių ir kitų šalių vėliavas (USA, Djibouti, Guinea Bissau, Ghana, Panama, Vietnam ir t.t.) taip, kad priekyje matytųsi tik žvaigždės. Jeigu policija jus suims už tų šalių vėliavų nešiojimą, galite kelti tarptautinį skandalą. Kinija, kaip ir kitos šalys nebus patenkintos, kad Europos Sąjungoje žmonės sodinami už jų vėliavos nešiojimą. www.marskineliai.lt

Draudimams neatsispiria tiek prievartos mėgėjai vyrai, tiek didesnius motiniškus instinktus turinčios moterys, kurios patekusios į valdžią ima įsivaizduoti save tautos motinomis ir painioti visuomenę su savo turinčiais jai nuolankiai paklusti vaikais, paversdamos visuomenę savo privačiu mažų vaikų darželiu. Švietimas, nors ir reikalaujantis daugiau pastangų ir laiko, visada buvo patikimesnė priemonė už prievartą ir draudimus, veikiančius tik tol, kol esi šalia ir rankoje laikai vėzdą, nukreiptą prieš silpnesnį už save, pasiryžusį tik nusisukus įsmeigti tau pačiam peilį į nugarą – kaip elgiesi su visuomene, taip ji pasielgs su tavimi. Siekdamas tikslo kiekvienas naudoja tai, ką sugeba ir yra įvaldęs geriausiai. Todėl, nepasižymintys geru liežuviu ir protu, bando užčiaupti jiems nepatinkančius kumščiu, prievarta ir persekiojimais. Taip, nepatinka dabartinei daugumai, komunistai, fašistai ir t.t.., taip - jie prisidirbo. Deja, simbolių (tokie spalvoti piešinėliai) draudimais žmogaus mąstymo nepakeisi, kaip nutrynęs nuo veido makiažą iš prostitutės mąstymo nepadarysi nekaltos mergelės. Jeigu nepatinka komunizmas ir fašizmas – ĮRODYK, kad tai blogai. Nesugebi? - Eik švieskis, tobulinkis, rink įrodymus ir išmok juos įtikinamai pateikti, o ne primityviai mosuok kumščiu, demonstruodamas savo paties trumpą protą ir tai, kad šiandien ne jie, o tu gali taikyti jėgą, prievartą ir tiesiog be kalbų užčiaupti bei persekioti (tegu ir klaidingai mąstančias) mažumas. Vietoje to, kad priiminėtų įstatymus, kuriais ruošiasi kišti į kalėjimus skirtingą nuomonę nuo dabartinės daugumos turinčias mažumas... geriau tegu dar papildo istorijos vadovėlius, skiria pinigų šviečiamajai dokumentikai apie nacių ir komunistų nusikaltimus, remia mokinių ekskursijas į muziejus ir taip keičia žmonių mąstymą. Bet, tikriausiai, persekiojimų iniciatoriams (Seimui) tam neužtenka smegenų, o ir be to... prie širdies labiau seni tų pačių nacių ir komunistų metodai – juk prie jų užaugo.

Pavojingi yra ne simboliai, o bandymas PRIEVARTA įgyvendinti realybėje bet kokias idėjas, kurias jie žymi. Jeigu tau nepatinka kitokia žmogaus nuomonė ir tas žmogus ją tik reiškia, bet nesiima prievartos prieš kitus jai įgyvendinti, - tegu ir turi tą savo nuomonę. Patys simboliai nieko blogo nedaro. Jie tik pažymi-paženklina ką nors. Uždraudus simbolius, ideologijos, kurias jie ženklina niekur nedingsta – perdažius tanką kitomis spalvomis ar užmaskavus kuo nors jis nepavirs žydinčiu gėlynu. Bet politikai, regis, nesugeba suprasti skirtumo tarp idėjos ir ją žyminčio-išduodančio ženklo. Pavojingas yra ne ženklas, žymintis pavojingą posūkį, objektą ar reiškinį. Pavojingas yra pats posūkis. Drausdamas rodyti kelio ženklus, kurie žymi pavojingus posūkius... kelių neištiesinsi ir saugesniais nepadarysi. Priimtas įstatymas, vers idėjų skleidėjus užmaskuoti savo fašistines ir komunistines idėjas kitais simboliais. Iki šiol fašistai ir komunistai atvirai mosavo savo fašistinėmis ir komunistinėmis vėliavomis, todėl juos buvo lengva atskirti iš minios, tartum ligą su labai aiškiai išreikštais simptomais. Bet "gudruoliai" politikai nutarė su vėžiu "kovoti", uždrausdami vėžį ...rodyti viešai. Gal remdamiesi tokia pačia logika uždrauskime gatvėse rodytis invalidams ir seniems žmonėms - visuomenė iškarto taps "sveikesne" – taip galime "spręsti" visas problemas – dialogo ir švietimo reikia, o ne draudimų. Šiuo įstatymu Lietuvos politikai padidino šalyje diktatūrą, nes kovai pažiūromis (nepatinkančiomis ideologijomis) pasitelkė ne logiką, argumentus, įrodymus ir sveiką diskusiją, o jėgos struktūrų prievartą ir persekiojimus. Simboliai Lietuvoje pasikeitė, o potraukis diktatūrai, persekiojimams ir kumščio metodui, deja, išliko. Velniop švietimą, intelektą, derybas - KUMŠTIS, GRASINIMAI, PERSEKIOJIMAI ir PRIEVARTA - štai kas Lietuvos politikams padės "išspręsti" žmonių su kitokia nuomone problemą, pakeisti visuomenės mąstymą. Įkišai į kalėjimą... voilà - nėra žmogaus – nėra problemos.

Jeigu žmonėms nebus leista gyventi demokratijoje, jie to ir neišmoks. Geras pavyzdys, kai nuvertus diktatorius šalyse prasidėdavo chaosas ir nusikaltimai, nes žmonės nemokėjo gyventi be rykštės. Turėdavo praeiti daug laiko, kol padėtis normalizuodavosi. Ar laimingu galima būti tik prie dabartinės santvarkos? Kieno gyvenimas susiklostė taip, kad jis buvo laimingas tarybiniais metais ir apie tai užsimins... tą į kalėjimą? Vilija Aleknaitė-Abramikienė (naujos kartos "Pavlikė Morozova") gražina į šalį grasinimų ir prievartinio susidorojimo su oponentais taktiką.

Demokratija yra tada, kai mažumos gali reikšti daugumą ERZINANČIĄ nuomonę, o ne tada, kai dauguma, prisidenginėdama "gėriu" ir persekiodama "liaudies priešus" prievartiniais būdais susidoroja ir užčiaupia mažumas be jokių diskusijų. Ant persekiojimo ir grasinimų neišsilaikė ilgai dar nė viena valstybinė diktatūra - žmonės tiesiog lieka prie savo nuomonės, tik jos garsiai nereiškia. Vakar valdžioje buvo vieni... jėga, grasinimais bei įkalinimu persekiojo už politines pažiūras (o ne realius veiksmus) "buožes", "darbo liaudies išnaudotojus, priešus"... šiandien atėjo kiti... ir vėl viskas iš pradžių prasideda... vėl prasideda "liaudies ir tautos priešai" ir persekiojimai už pažiūras. Anksčiau vienus "liaudies priešus" tampydavo po kalėjimus, dabar kitus "liaudies priešus" tampysime... kerštas valdo mus. Drakonas žuvo... Atėjęs naujas nugalėtojas praėjus kiek laiko pamiršo prieš ką ir už ką kovojo, užsižaidė valdžia ir pats po truputį virto drakonu, perėjęs nuo valdžios prie prievartos.

Lietuvoje (t.y., suprantma, kvailių minioje) atsirado dar keltas intelektualų... Tai Radijo ir televizijos komisija (RTK). Jie nusprendė uždrausti visoms kabelinėms televizijoms retransliuoti Baltarusijos kanalą. Jie VIENINTELIAI žino ir gali nutarti už visą TAUTĄ, ką jai galima, o ko negalima žiūrėti. Nes TAUTA - mažų vaikų minia, nesugebanti savarankiškai atsirinkti informacijos – tautai reikia nurodyti. Žinoma, patys RTK nariai yra tiek protingai, kad jiems iš Baltarusijos ateinanti informacija nekenkia. Gal dėl to, kad jie yra tokie protingi ir nutarė, kad visi kiti... t.y. visa likusi TAUTA yra nesusigaudantys kvailiai. Ar MES turime teisę rinktis ir žinoti, ką galvoja Baltarusija ar tokią teisę turi tik RTK ir valdžios išrinktieji? Ar Lietuvoje demokratija? Atrodo, kad RTK savo sprendimais niekuo nesiskiria nuo Lukašenkos. RTK atvirai parodo, ką galvoja apie Lietuvos gyventojus - tai atsirinkti informacijos nesugebanti banda, kuriai kaip mažiems vaikams reikia leisti arba drausti. Daugiau informacijos: DELFI

Lietuvoje atsirado pats protingiausias... UR ministras. Jis VIENAS žino ir gali nutarti už visą TAUTĄ, ką jai galima, o ko negalimą žiūrėti. Nes TAUTA - mažų vaikų minia, nesugebanti savarankiškai atsirinkti informacijos – tautai reikia nurodyti. Būtų geriausia, jeigu TAUTA matytų tik „Teletabius“. Žinoma, pats UR ministras yra pakankamai protingas ir jam iš Rusijos ateinanti informacija nekenkia. Gal dėl to, kad jis yra toks protingas ir nutarė, kad visi kiti... T.y. visa likusi TAUTA yra nesusigaudantys kvailiai. Ar MES turime teisę žinoti, ką galvoja Rusija ar tokią teisę turi tik pil. Valionis ir valdžios išrinktieji? Reikėtų tik priminti, kad nežinojimas, ką galvoja kaimynai, gali privesti prie didesnių nesusipratimų, nei žinojimas. Gerb. Valioni, TAUTA kaip nors pati atsirinks, kas blogai ir kas gerai. Nesate pats protingiausias jos atstovas, kad nurodinėtumėte, ką ji turi matyti, o ko ne. O gal dar pasiūlysite uždrausti Internetą ir turėti palydovinę televiziją? Vargu, ar Lietuvos gyventojams artimas Šiaurės Korėjos valstybės modelis, kai iš pasaulio ateinančią informaciją gali matyti tik valdžios "išrinktieji"... T.y. „valioniai“, per daug įsijautę į „kvailų mužikų“ valdymą. Daugiau informacijos: DELFI

VSD sulaikė "Laisvo laikraščio" redaktorių A.Drižių. DELFI žiniomis, penktadienį turėjo pasirodyti savaitraščio numeris, kurio pirmame puslapyje buvo publikacijos, pavadintos "Slaptoje VSD byloje - pinigai A.Paulauskui ir AMB" ir "V.Pociūną nužudė VSD pareigūnai". Nuorodos į straipsnius:

< Arvydas Pocius vs Aurimas Drižius >

Aurimas Drižius ("Laisvas laikraštis"): A.Paulausko gaujai gresia apkalta
Aurimas Drižius ("Laisvas laikraštis"): Slaptoje VSD byloje - pinigai A.Paulauskui ir AMB
Jurgis Tilingis ("Laisvas laikraštis"): V.Pociūną nužudė VSD nusikaltėliai
DELFI: VSD sulaikė „Laisvo laikraščio“ redaktorių A.Drižių
DELFI: Prokuroras pasirašė nutarimą paleisti Aurimą Drižių

Kai kažkur pasaulyje vyksta karas, o televizija reportažuose apie jį rodo tik gražiąją dalį, žiūrovams (ypač nemačiusiems karo) formuojasi nuomonė, kad karas - kažkoks bekraujis pastatų griovimas, naudojamas savo tikslui pasiekti. Tokia propaganda išauklėja žmones, nematančius kare nieko baisaus ir karas jiems - natūralus konflikto sprendimas. Tokie žmonės ir sukelia karus, tampančius šimtų tūkstančių žmonių fizinio smurto ir psichologinio skausmo priežastimi. Žmogus svetimą skausmą suvokia įsijautęs (įsivaizduodamas save) kenčiančio kailyje. Jei nežinosi ir nematysi skriaudžiamų žmonių nelaimės – negalėsi suprasti, ką jie jaučia ir kokią žąlą tu gali padaryti su savo sprendimais. Visada reikia prisiminti pasaulyje galiojančią taisyklę – žmonės vienas iš kito mokosi. Todėl jie su tavimi elgsis taip pat, kaip ir tu elgsiesi su jais. Dažnai karus sukelia ir lengvabūdiškai švaistosi svetimomis gyvybėmis ne tik tie, kurie savo akimis nematė bombų ir tankų sumaitotų kūnų, sušaudytų savo tėvų ar vaikų, bet ir tie politikai ar vadovai, kuriems patiems ar jų šeimos nariams tuose karuose dalyvauti nereikia (didžioji dalis karų sukėlėjų kartu su savo aplinka gauna finansinę ar politinę naudą, apie kurią, dažniausiai, tarpusavyje besimušančioms masėms neužsimena). Vietoje to jie kalba apie tai, kaip "garbinga" yra mirti dėl to, ką jie sukėlė.

Smurtas gimdo smurtą. Už vieno nužudyto žmogaus stovi visos šeimos ir draugų neapykanta bei keršto troškimas... Atsilyginti tuo pačiu... Lygiai taip pat žudyti. Karas - nesuvaldoma lavina, verčianti žmones žvėrimis ir kelias atgal į žmoniškumą būna kelis kartus ilgesnis, nei virtimas gyvuliu. Karą visada lengviau pradėti nei sustabdyti, kaip ir paleisti kulką bei ištrinti prisiminimus žmonių, mačiusių nuo kulkos ištaškytas draugo smegenis. Visos kariuomenės kuriamos tam, kad "apsiginti", tačiau visi karai pasaulyje buvo pradėti su ginklais, skirtais ..."gynybai". Žmonija skęsta kraujo upėse... Žudoma savo paties sargybinio. Kariuomenių egzistavimas pateisinamas kitų kariuomenių egzistavimu. T.y. sukelianti smurtą institucija savo egzistavimą pateisina tuo, jog ji pati ir sukelia smurtą. Išeitis viena - naikinti kariuomenes... Tada jų egzistavimą nebus kuo pateisinti. Dideles kariuomenes reikia mažinti iki tokio lygio, jog viena atskira valstybė nebūtų pajėgi užpulti kitos valstybės viena pati. Kad vienos valstybės kariuomenės pajėgumų neužtektų netgi savo pačios tautos naikinimui (nebent tam būtų pasitelkta ir policija, kuri, būdama arčiau žmonių, daug rečiau ryžtasi šaudyti į tuos, kuriuos gina nuo nusikaltėlių kiekvieną dieną). 

Kaip sunaikinti kariuomenes.

Pirmiausia reikia nugalėti pačių kariškių pasipriešinimą. Kuo? Pasiūlius jiems naudingas sąlygas, kuriomis jie patys būtų suinteresuoti išformuoti kariuomenes. Reikia daugiau nepriimti naujų žmonių į karines mokymo įstaigas bei karines struktūras. Šiuo metu karinėse struktūrose dirbantiems ir jas valdantiems pareigūnams reikia suteikti garantijas, kad po to, kai jie patys išformuos (per kokius 10 metų) kariuomenes, iki gyvenimo galo gaus tokį patį (lyginant su valstybės vidurkiu) atlyginimą už nieko neveikimą, kaip kad gauna dabar. Jie galės susirasti kitą darbą, o galės iki gyvenimo galo gulėti išvertę bambą ir nieko neveikti, žvejoti, poilsiauti ir t.t.. Taip, reikės kažkam mokėti pinigus už nieko neveikimą, tačiau tai bus daug mažiau, nei visos karinės struktūros, ginkluotės, šauktinių, įvairaus kilnojamo ir nekilnojamo turto išlaikymas, kuris ir taip valstybei jokios naudos neduoda (kariuomenės nieko nekuria ir negamina - jos tik vartoja). Žinoma, karinėje srityje padaroma nemažai atradimų. Tačiau į visuomenę jie patenka tik tada, kai būna atgyvenę ir tą patį "dviratį" (beprasmiškai švaistydami lėšas), atranda visi aplinkui. Be to, tokios pačios-tiesioginės investicijos į mokslą ar civilinę aviaciją atneštų žymiai daugiau ir greičiau juntamesnės naudos žmonėms, nei kišant jas kariuomenėms ar karinei aviacijai, prieinamai tik "išrinktiesiems"... Iš kurių tokia "nauda", kad nepastebėti, vėliau ant tų pačių civilių mėto savo "išradimų" rezultatus (karuose civiliai visada nukenčia labiau už kariškius).  Su tokiomis sąlygomis, reikės tik prižiūrėti, kad kariškiai nesunaikintų visko per greitai. Ir po 10-80 metų žmonija galės lengviau atsikvėpti, skirdama milijardus ne naikinimo technologijoms o švietimui, medicinai, mokslui ar policijai, kurios nauda nepalyginamai didesnė. Ir nebijoti, kad užpuls kaimynas ar kita valstybė... Nes, nors ir labai norės, nebus su kuo. Dar reikia sunaikinti visą sunkiosios ginkluotės pramonę (gaminančią patrankas, tankus, raketas ir pan.), paliekant tik tokius ginklus, su kurių pagalba neįmanoma padaryti daug žalos. Žinoma, to daryti atskiroje valstybėje neišeis... Dėl panašaus plano teks tartis tarpusavyje - svarbu, kad jam pritartų ir būtų suinteresuoti įgyvendinti patys kariškiai. Didelė rakštis - ginkluotės gamintojai, kadangi jų finansinė nauda proporcinga žudynių skaičiui pasaulyje - su jų morale susitarti nelabai nepavyks. Su jų morale galima netgi ruošis samdomoms žmogžudystėms... Nes žudymas - jų duona. Visgi, ryžtingai veikiant, galima uždėti apynasrį ir jiems.